2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojo Marakešo sutartis, skirta skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms.
Ši sutartis iš esmės keičia sąlygas akliesiems, silpnaregiams žmonėms bei bibliotekoms, kurios aptarnauja skaitymo sutrikimų turinčius žmones.
Nuo šiol visose prie sutarties prisijungusiose šalyse galima pagal poreikį kurti ir dalintis tarp šalių informacija prieinamais formatais – leidiniais Brailio raštu, garsinėmis knygomis, leidiniais skaitmeniniu formatu bei padidintu šriftu. Tai leidžia bibliotekoms sudaryti lygias aptarnavimo sąlygas visiems vartotojams – užtikrinti, kad visi gautų tą pačią knygą, tą pačią dieną.
Tokios galimybės atsiranda todėl, kad sutartis leidžia gaminti leidinių kopijas prieinamu formatu ir dalintis jomis tarp sienų be būtinybės gauti autorių teisių turėtojų leidimą. Trumpai tariant, skaitymo sutrikimų turintys žmonės jau nebesusidurs su autorių teisių nulemtais prieigos prie knygų ir kitos informacijos specialiais formatais apribojimais.
Sutartis taikoma šalims, kurios prisijungė prie jos – rašant šį pranešimą tokių šalių buvo 22 [1].
Prie sutarties prisijungiant naujai šaliai žengiame dar vieną žingsnį siekiant panaikinti knygų badą – tai, kad pasauliniu mastu tik 7 proc. išleistų kūrinių prieinami specialiais formatais. Besivystančiose šalyse, kuriose gyvena 90 proc. aklųjų ir silpnaregių šis skaičius yra žemiau 1 proc. ribos.
EIFL ragina kiekvieną šalį ratifikuoti Marakešo sutartį, kad viso pasaulio aklieji, silpnaregiai ar turintys kitų skaitymo sutrikimų žmonės galėtų pasinaudoti jos privalumais.
SUTARTIS, KURIOJE DAUG KAS PADARYTA PIRMĄ KARTĄ
Marakešo sutartis - tai sutartis, kurioje daug įvairių dalykų atsirado pirmą kartą:
Tai pirmoji sutartis, skirta ginti vartotojų interesus, o ne sukurti naujų teisių bei stiprinti turinio savininkų autorių teisių apsaugą.
Tai pirmoji sutartis, kurios pagrindą sudaro žmogaus teisės, joje apeliuojama į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Ji pirmą kartą remia skaitymo sutrikimų turinčių žmonių teisę skaityti bet kurias spausdintas knygas bet kuriuo formatu.
Ji suteikia bibliotekoms svarbų vaidmenį sėkmingai įgyvendinant svarbią tarptautinę sutartį ir naują pasaulinio masto atsakomybę aprūpinant skaitymo sutrikimų turinčius žmones leidiniais prieinamais formatais.
Kodėl taip yra? Todėl kad viso pasaulio bibliotekose saugomos didžiausios leidinių prieinamais formatais kolekcijos. Pagal sutartį tik aklųjų organizacijos, bibliotekos ir kitos vadinamosios "įgaliotos institucijos" gali siųsti leidinius prieinamais formatais į kitas šalis.
PASIRAŠYTA, ANTSPAUDUOTA, PRISTATYTA
Penkiasdešimt viena šalis pasirašė sutartį 2013 m. birželio 26 d. Marakeše - tai didžiausias skaičius šalių, pasirašiusių PINO (Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos) administruojamą sutartį iš karto po jos patvirtinimo. Pasirašydama sutartį, šalis pareiškia ketinimą atitikti jos nuostatas (kas rodo politinę paramą sutarčiai).
Patvirtinus Marakešo sutartį ją ratifikavo (o tai nacionalinis patvirtinimas, kuris reiškia teisinį šalies įsipareigojimą) tiek šalių, kiek dar nė karto neratifikavo bet kurios kitos PINO sutarties.
Muzikos legenda Stevie Wonder pažadėjo nukeliauti į Marakešą ir padainuoti valstybių derybininkams [2], jei sutartis bus priimta, tad teko sulaukti pirmos PINO konferencijos, kurioje žmonės šoko!
Stevie Wonderio Grammy nominuotos dainos "Pasirašyta, antspauduota, pristatyta" (Signed, sealed, delivered) tekstas kaip niekada gerai tiko šią istorinę naktį Marakeše.
PENKIŲ METŲ PARAMA TEISEI SKAITYTI
EIFL dalyvavo kiekviename ilgo kelio į Marakešą etape, daugiau kaip penkis metus rėmė derybas Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje ir 2013 m. dalyvavo diplomatinėje konferencijoje, kurioje sutartis buvo patvirtinta. [3]
Tarptautinės sutarties pasirašymas tapo pirmuoju žingsniu į prieigos prie prieinamų formatų turinio galimybių praplėtimo pasauliniu mastu. Tačiau tuo darbas nesibaigia. Dabar dėmesys krypsta į nacionalinį lygmenį, kad užtikrintų, jog ratifikavus sutartį arba, esant poreikiui, atlikus reikiamus įstatymų pakeitimus sutartis taptų realybe kiekvienoje pasaulio šalyje.
Patvirtinus sutartį mes pradėjome intensyviai dirbti su bibliotekomis mūsų partnerių šalyse pradedant Mongolija ir baigiant Moldova, kad paspartintumėme sutarties ratifikavimą ir sutarties tikslo - pabaigti knygų badą, įgyvendinimą. Pasitelkdami įvairias priemones, tarp jų ir specialistams skirtų išteklių [4] parengimą bei profesinių konsultacijų teikimą, mes pavertėme sutarties įgyvendinimo pažangos užtikrinimą savo pirmaeiliu darbu.
2015 m. džiaugėmės, kai Jungtinių Tautų plėtros programos ir Pasaulinės aklųjų sąjungos Azijos bei Ramiojo vandenyno skyriaus ataskaitoje "Mūsų teisė į žinias [5]" (Our right to knowledge) buvo pažymėta efektyvi EIFL atstovavimo veikla remiant Marakešo sutartį.
Toliau pateikiame trumpą mūsų pažangos ir dabartinės veiklos septyniose šalyse (Mongolijoje, Senegale, Nepale, Kirgizijoje, Lesoto, Lietuvoje ir Moldovoje ) apžvalgą.
MONGOLIJA - DEŠIMTOJI MARAKEŠO SUTARTĮ RATIFIKAVUSI ŠALIS
2015 m. rugsėjį džiaugėmės, kai Mongolija tapo dešimtąja Marakešo sutartį ratifikavusia šalimi, taip pažymėdama, kad įveikė pirmą kelio į sutarties įsigaliojimą dalį. EIFL paremtame projekte Mongolijos bibliotekų konsorciumas kartu su Mongolijos nacionaline aklųjų federacija surengė ratifikavimo kampaniją. Šiuo metu mes remiame šalies autorių teisių įstatymų pakeitimų, reikalingų sutarčiai įsigalioti, procesą [6].
SENEGALAS - BIBLIOTEKOS ĮGYVENDINA RATIFIKAVIMO KAMPANIJĄ
Senegalo Bibliotekų konsorciumas COBESS kartu su Senegalo aklųjų draugija AAS ir Vakarų Afrikos regos apsaugos regioniniu biuru įgyvendina ratifikavimo [7] kampaniją. Puikus vietos atstovų darbas ir atsidavimas leido pasiekti gerų rezultatų.
NEPALAS - SUTARTIES VERTIMAS Į NEPALIEČIŲ KALBĄ IR LEIDIMAS BRAILIO RAŠTU
2015 m. rugsėjį EIFL organizavo pirmąjį bibliotekų ir autorių teisių klausimams skirtą seminarą, kuriame neįgaliųjų bendruomenės atstovai ir bibliotekininkai nutarė inicijuoti kampaniją "Teisė skaityti" [8]. Nuo to laiko, EIFL parėmė sutarties vertimą į nepaliečių kalbą bei išleidimą Brailio raštu ir parengė rekomendacijas sutarties įgyvendinimui šalyje.
KIRGIZIJA - PARLAMENTO NARYS RAGINA VYRIAUSYBĘ RATIFIKUOTI SUTARTĮ
Kirgizijoje EIFL rėmė projektą "Teisė skaityti, teisė į žinias" [9], skirtą skatinti autorių teisių įstatymų reformas, reikalingas užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams, įskaitant negalią turinčius asmenis, naudotis informacija skaitmeniniame amžiuje. Projektas prasidėjo 2016 m. vasarį vykusia konferencija, kurį paskatino Parlamento narį p. Dastaną Bekeševą, praradusį regą šešių metų amžiuje, kalbėti apie sutarties ratifikavimo svarbą parlamentinėje sesijoje ir raginti ją ratifikuoti.
LESOTO - RATIFIKAVIMO VEIKSMŲ PLANAS
2016 m. vasarį Lesoto bibliotekininkų konsorciumas (LELICO) kartu su Generaliniu metrikacijos biuru organizavo sėkmingą seminarą, vykusį Nacionalinio universiteto bibliotekoje. Sukurtas veiksmų planas, kuriame numatytas aiškus ratifikavimo ir nacionalinio sutarties įgyvendinimo kelias. EIFL teikia rekomendacijas ir visą reikalingą pagalbą.
PIRMOJI ES BIBLIOTEKŲ KONFERENCIJA LIETUVOJE
Lietuvoje EIFL kartu su Lietuvos aklųjų biblioteka organizuoja tarptautinę konferenciją "Bibliotekos - įtraukiai visuomenei" [10]. Konferenciją remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Tai pirmoji Europos Sąjungoje bibliotekos organizuota konferencija, kurioje skiriamas dėmesys Marakešo sutarčiai. Renginys vyks 2016 m. spalį ir suteiks galimybę diskusijai apie sutarties ratifikavimą Europos Sąjungoje, kuri neseniai paskelbė savo pasiūlymą dėl sutarties įgyvendinimo ES valstybėse.
MOLDOVA - RATIFIKAVIMO PROCESAS
Moldovoje EIFL parėmė Marianos Harjevschi, EIFL autorių teisių programos koordinatorės, pristatymą apie bibliotekų vaidmenį įgyvendinant Marakešo sutartį 2016 m. balandį vykusiame seminare, kurį organizavo Valstybinė intelektinės nuosavybės agentūra (AGEPI). Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai skirtame 2016 m. seminare AGEPI paskelbė, kad Moldova pradėjo Marakešo sutarties ratifikavimo procesą.
Bendradarbiausime su mūsų partneriu Elektroniniai ištekliai Moldovai, kad 2016 m. EIFL Generalinėje Asamblėjoje aptartumėme su politikais ir suinteresuotų grupių atstovais, kaip bibliotekos galėtų prisidėti prie ratifikavimo pažangos.
ŠVĘSKIME IR ŽVELKIME Į PRIEKĮ!
Marakešo sutarties patvirtinimas 2013 m. buvo pirmas svarbus etapas kelyje į tikslo - panaikinti knygų badą, pasiekimą.
Šiandien (2016 m. rugsėjo 30 d.), kai įsigalioja sutartis, pabaigiamas antrasis etapas.
Švenčiame šį didelį laimėjimą kartu su Pasauline aklųjų sąjunga ir visais kitais partneriais, kurie nenuilstamai dirbo daugelį metų, kad pasiektų istorinį momentą, kai sutartis buvo pasirašyta Marakeše.
Dirbsime su bibliotekomis EIFL partnerių šalyse [11], kad užtikrintumėme, jog įgyvendinimas leistų maksimaliai pasinaudoti visais sutarties privalumais. Stebėsime, kad skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms ir juos aptarnaujančioms bibliotekoms neatsirastų jokių naujų teisinių kliūčių ar kaštų. Sieksime, kad sutartyje įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės, teisė į informaciją, būtų įgyvendintos visa apimtimi.
Žvelkime į priekį, į ateitį, kurioje kiekvienas gali naudotis studijoms, darbui ir laisvalaikiui reikalingomis knygomis.
Palikime knygų badą istorijai!
Daugiau skaitykite:
The right to read [12]. EIFL supports the Marrakesh Treaty and its implementation into national copyright law.
Read EIFL’s Media Release [13] celebrating entry into force of the Marrakesh Treaty.
Parengė Teresa Hackett, EIFL
Išvertė Zinaida Manžuch, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Šaltinis: Tinklaraštis Rock&Rock bibliotekininkas [14]